Žvakės nepadės

Jurgita Pocienė

 

Mus ir vėl staiga ir netikėtai sukrėtė dar viena (!) vaikelio mirtis. Mes ir vėl rašinėjame pilną internetą ach ir och… Kažkas inicijuoja žvakelių deginimo akcijas, kažkas šneka on-line, bandydamas pateisinti sistemą, įstatymų netobulumą ar jų nepriėmimą, ar tiesiog pasiteisinti prieš save. O vaikai, toliau kenčia smūgius  į bet kur iš bet ko, skęsta šuliniuose, nuodijami injekcijomis.  Dar maža? Šitoj šaly yra absoliutus abejingumas viskam, kas yra už „mano tvoros“. Kam kištis? Jei namie muša vaiką, tai čia tų namų problema? Matyt vaikas blogas…

Facebooke vyko on line transliacija su Širinskiene ir Didžpetriene. Žinote iki ko nusirito jų kalbos? Ogi iki to, ar yra smurtas prieš vaiką, jei jam neduodami kišenpinigiai, arba jei jis sėdi savo kambaryje ir nuobodžiauja, nes čia jau mat nepriežiūra. Žmonės mieli, apie ką mes kalbam? Ar apie išpindėjusių bobų kvailus pamąstymus ar apie tai, kad dalis Lietuvos yra NEĮGALŪS auginti vaikus. Žmonės, kurie NESUVOKIA elementarių higienos reikalavimų ar elementaraus bendravimo normų. Jei yra alkoholikai – faktas, kad jie NEGALI auginti vaikų. Be išlygų. Nes ALKOHOLIKAS – ligonis. Arba jis turi išgyti, arba atsisakyti galimybės auginti vaikus. Ir nereikia skiest, kad štai vyras blogas, o vat mama tai gera. Na vargšė ji, užguita ir t.t. bet gera. Jei ji būtų GERA, ji spjautų į tą vyrą ir pasirūpintų savo vaikų gerove. Jei nesugeba – reiškia nieks nebus. Ji savo vaikų niekada neapgins ir tikrai neišauklės pilnaverčiais žmonėmis. Ta pati kalba apie NARKOMANUS. Čia dar baisiau. Vaikai nekalti, kad tėvai neturi valios, kad nusirito. Vaikai jų neišgelbės, tik geriausiu atveju patys nueis panašiais keliu, na o tikėtina, kad ir po velėna atsidurs anksčiau nei gimdytojai. Ką daryti?

Visų pirma nebetūpčioti, kaip perekšlėms, o sėsti prie skaudžiausių klausimų. Atrasti galimybes, kur apgyvendinti tuos, kurie NEGALI būti savo namų aplinkoje. Tokių daug. Tačiau ponios ministerijose, seime ir kitose šiltose kėdėse bešildančios savo užpakalius, net nesivargina viska atlikti skubos tvarka. Joms labai paranku atidėti posėdžius, iki sekančios tragedijos…

Atsakomybę turi prisiimti visi, darželių auklėtojos, nesugebančios pamatyti sudaužyto vaiko, kai jis mėlynas vaikšto pusę metų, socialinės darbuotojos, kurios sako, kad viską žinojo, bet KODĖL  nesiėmė iniciatyvos, kaip apsaugoti vaiką nuo smurto, kaimynai, kurie tikrai viską žinojo, ir ne paskutinę dieną, o metai iš metų…

Bet čia neužtenka VIEN PAKALBĖTI. Reikia VEIKTI VALSTYBINIU LYGIU. Kovoti su visais, kurie SKRIAUDŽIA, MUŠA, PRIEVARTAUJA, NESIRŪPINA, KANKINA.
Neverkit supermamytės, jei jūs savo vaikeliui telefono naujesnio nenupirksit ar  namų areštą paskirsite už pridarytas eibes, jūsų brangiausiojo vaikelio tikrai niekas nepaims, bet jei jūs nematysite, kada jį skriaudžia jūsų „draugas“, pati gulėsite su promilėm ir nesirūpinsit, kad vaikas būtų elementariai pavalgęs, aprengtas ir apskalbtas – turiu vilties kad paims ir grąžins tik tuo atveju, jei išsigydysite nuo alkoholizmo, susirasite darbą ir pradėsite  gyventi civilizuotai.
Tai tiek pykčio proveržio, kuris dabar kunkuliuoja daugelio dar turinčių padorumo žmonių širdyse.