Į klausimus atsako advokatė Edita Bumblienė
- 4 vaikučių mama
Laba diena, jūsų pateiktos informacijos nepakanka tiksliai įvertinti susidariusią situaciją. Visų pirma, neaiški pirminės skolos kilmė, teisinis statusas ir su ja susijusių įsipareigojimų apimtis. Pavyzdžiui, prisiimant sutartinius finansinius įsipareigojimus, gali būti nustatomos netesybos, kurios per keletą metų gali reikšmingai padidinti pirminės skolos dydį. Paprastai nuo pareigos atlyginti skolą neatleidžia jokios aplinkybės – tame tarpe ir buvimas vaiko priežiūros atostogose. Tai, kad iš valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų skolų išieškoti negalima, nepanaikina pareigos sumokėti skolą ir nesustabdo netesybų, jei tokios numatytos, kaupimosi. Jei dėl jūsų minimos skolos jau buvo kreiptasi į teismą, skolos dydį galėjo padidinti bylinėjimosi ir teismo sprendimo vykdymo išlaidos. Tikėtina, kad prie skolos skolų išieškojimo bendrovė priskaičiavo ir mokestį už savo paslaugas, kurio pagrįstumas ginčytinas. Atkreiptinas dėmesys, kad skolų išieškojimo bendrovių veikla Lietuvoje nėra reglamentuota, todėl jos iš esmės gali skolas išieškoti tik esant skolininko geranoriškumui. Deja, neretai tokios bendrovės naudojasi prastomis skolininkų teisinėmis žiniomis, nesuteikia joms nenaudingos informacijos, o tokių bendrovių išieškojimo veiksmai neretai balansuoja ant teisėtumo ribos ar net pažeidžia įstatymus. Šioje situacijoje norint išvengti galimų nuostolių, atsisakyti nepagrįstų kreditorių ar išieškotojų reikalavimų, būtinas reikalingos informacijos surinkimas, išsamus teisinis faktinių aplinkybių ir turimų dokumentų įvertinimas. Todėl pirmiausia galima patarti susirinkti visą informaciją apie skolą ir jos išieškojimą ir, jei tai įmanoma, bandyti bendradarbiauti su kreditoriais ar išieškotojais, įvertinti jų reiškiamų reikalavimų pagrįstumą.
Nurodytai situacijai taikoma iki 2017-07-01 d. galiojusi Darbo kodekso redakcija numatė, kad už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje darbovietėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. Vyrams jų pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos ir žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Darbuotojams, namie slaugantiems ligonius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant medicinos įstaigos rekomendacijai, kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas, o darbdavys – pareigą suteikti jas tais pačiais darbo metais, už kuriuos atostogos yra suteikiamos. Nors darbdavys turi turėti galimybę tinkamai organizuoti darbą, tačiau darbas turi būti organizuojamas nepažeidžiant darbuotojų teisių, taip pat ir teisių į kasmetinį poilsį tais metais, kuriais atostogos suteikiamos, bet ne vėliau. Pažymėtina, kad konkretus atostogų laikas yra nustatomas darbuotojo ir darbdavio abipusiu susitarimu. Dažniausiai darbovietėse pagal darbdavio įsakymu nustatytus taisykles yra sudaromi kasmetinių atostogų grafikai. Tokiu atveju, darbdavys, patvirtinęs atostogų grafiką, gali keisti darbuotojo kasmetinių atostogų laiką ar atšaukti darbuotojo atostogas tik darbuotojo sutikimu. Taigi darbdavys negali atsisakyti suteikti kasmetinių atostogų, tai galima padaryti tik abipusiu darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Nuo Darbo kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas), į kurias teisė įgyta iki Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias kalendorines dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę). Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena. Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Taigi, nurodytoje situacijoje šis daugiavaikis tėtis, turintis nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.
Informacija ruošiama